Help
Options
Didn't know it?
click below
click below
Knew it?
click below
click below
Don't Know
Remaining cards (0)
Know
retry
shuffle
restart
0:00
Embed Code - If you would like this activity on your web page, copy the script below and paste it into your web page.
Normal Size Small Size show me how
Normal Size Small Size show me how
xzdzccdzd
dzdz
| Question | Answer |
|---|---|
| Asociacionizmas | psichologinė kryptis, psichinę veiklą aiškinanti vaizdinių asociacijomis. |
| Atomizmas | filosofinė ir gamtamokslinė pasaulio diskretinės sandaros teorija, aiškinanti, kad visi daiktai susideda iš paprasčiausių, neskaidžių dalelių ir gali būti paaiškinti kaip jų judėjimo, jungimosi, išsiskyrimo padarinys. |
| averoizmas | |
| Determinizmas | filos. teorija, teigianti esant visuotinį dėsningą ir objektyvų tikrovės reiškinių priežastinį sąlygotumą. |
| Dualizmas | filos. koncepcija, skelbianti, kad tikrovė yra dvejopos |
| Egoizmas | savimeilė, gyvenimo principas ir moralinė savybė: pirmenybė teikiama savo paties, o ne kt. individų ir ne visuomeniniams interesams. |
| Empirizmas | filos. gnoseologinė koncepcija, svarbiausiu ar vieninteliu pažinimo šaltiniu laikanti patyrimą. |
| Epifenomenalizmas | vienas psichofizinės problemos (fizinių ir psichinių reiškinių santykio) sprendimo variantų: psichiniai reiškiniai laikomi epifenomenu, neturinčiu esminės reikšmės organizmo prisitaikymui prie aplinkos. |
| Epikūrizmas | materialistinė ir ateistinė Epikūro filosofija ir etika, aukščiausiu tikslu laikanti protingą žmogaus siekimą laimės. |
| Fizikalizmas | log. pozityvizmo koncepcija, siekianti unifikuoti mokslą |
| Formalizmas | |
| Gnosticizmas | rel. filos. srovė, jungusi ankstyvosios krikščionybės idėjas su Rytų (sen. persų, sirų) mitologija, žydų teologija, platonizmu, stoicizmu, neopitagorizmu (tai, kas dvasiška, yra dieviška ir gera, o tai, kas materialu – bloga) |
| Hilomorfizmas | filos. koncepcija, teigianti, kad visi daiktai esą sukurti aktyvios formos iš pasyvios, inertiškos materijos. (Platonas) |
| Hilozoizmas | filos. teorija, sugyvinanti ir sudvasinanti visą materiją, teigianti, kad visos materijos formos galinčios justi, suvokti, mąstyti. |
| Holizmas | pažiūra, reikalaujanti suvokti reiškinį kaip tam tikrą vientisą visumą, netolygią jos elementų sumai. |
| Humanizmas | . pažiūrų sistema, žmogų laikanti pagrindine vertybe, jo gerovę |
| Idealizmas | filos. kryptis, aiškinanti tikrovę kaip dvasią, protą, idėją; kūnas tėra projekcija į psichiką. |
| Interakcionizmas | psichol. teorija, pripažįstanti 2 savarankiškus ir vienas kitą veikiančius procesus |
| Istorizmas | filosofinis ir metodologinis principas, reikalaujantis tirti daiktus ir reiškinius jų atsiradimo ir vystymosi požiūriu. |
| Manicheizmas | ygjyj |
| Materializmas | filos. kryptis, aiškinanti pasaulį kaip materialią tikrovę; sąmonę laiko tos tikrovės materialiu atspindžiu ir materialios veiklos funkcija |
| Mechanicizmas | vienpusiškas pažinimo principas ir pasaulėvaizdis, pagrįstas prielaida, kad tikrovės reiškinius galima paaiškinti mech. procesais. |
| Misticizmas | pažiūra, kad gamtos ir visuomenės reiškinių pagrindą sudaro paslaptingas, jutimais nesuvokiamas ir protu nepaaiškinamas antgamtinis pradas. |
| Monizmas | filos. kryptis, aiškinanti tikrovę 1 pagrindu (materialiu arba dvasiniu). |
| Natūralizmas | filos. kryptis, tikrovę aiškinanti natūraliomis priežastimis, jos reiškinius |
| Neoplatonizmas | idealistinė vėlyvosios antikos filos. Kryptis; grįžtama prie Platono idėjų ir mėginama jas įgyvendinti. |
| Nominalizmas | viduramžių filos. kryptis, teigianti, kad sąvokos (universalijos) tėra bendrieji vardai įv. daiktams ir jų savybėms žymėti |
| Okazionalizmas | filos. doktrina, sprendžianti R. Dekarto iškeltą kūno ir sielos dualizmo problemą. Teoretikai teigė, kad ryšys tarp kūno ir sielos, kaip 2 skirtingų substancijų, esąs galimas tik tarpininkaujant Dievui. Tik pakitimų kūne dingstimi Dievas darąs pakitimus s |
| Panteizmas | filos. rel. pažiūra, sutapatinanti beasmenį dievą su gamta arba skelbianti, kad dievas egzistuoja gamtoje imanentiškai. Neigia Dievo transcendenciją ir kitų būtybių savarankiškumą. Baigtinės būtybės esančios Absoliuto apraiška ir konkretus apibrėžtumas (m |
| Paralelizmas | dviejų reiškinių, veiksmų nekintamas santykis ir tarpusavio ryšys (kūnas ir siela egzistuoja šalia vienas kito nuo pat sukūrimo). |
| Personalizmas | Teistinė šiuolaikinės filosofijos kryptis, asmenybę laikanti pirmine tikrovės forma ir aukščiausia dvasine vertybe, o pasaulį traktuojanti kaip absoliučios asmenybės |
| Pironizmas | Pirono Elidiečio (IV a. pr. Kr.) filos. doktrina, skelbianti skepticizmą (turime neadekvačius duomenis, todėl negalime spręsti, žinios tikros ar ne. |
| Prezentizmas | |
| Racionalizmas | gnoseologijos kryptis, laikanti protą autonomišku, galinčiu pažinti tikrovę nepriklausomai nuo patyrimo |
| Realizmas | viduramžių idealistinės filosofijos kryptis, tvirtinusi, kad bendrybės (universalijos) egzistuoja savarankiškai, realiai, nuo sąmonės nepriklauso ir yra pirminės atskirybių atžvilgiu. |
| Sensualizmas | filos. pažiūra, visą pažinimą kildinanti iš jutiminio patyrimo. |
| Silogizmas | dedukcinis samprotavimas, kuriuo nustatomas ryšys tarp išvados kraštutinių terminų (silogizmą sudarančių sąvokų), remiantis jų santykiu su viduriniuoju prielaidų terminu. |
| Skepticizmas | filos. kryptis, atmetanti galimybę pažinti tiesą, gauti patikimas, pagrįstas žinias. |
| Sofizmas | |
| Stoicizmas | antikinės filosofijos srovė, pagrindiniu tyrimo objektu laikiusi etiką, pagal kurią aukščiausias gėris esanti dora, suvokiama kaip gyvenimas, atitinkantis proto reikalavimus, laimės ir laisvės sąlyga |
| Voliuntarizmas | filos. kryptis, valią laikanti vieninteliu pažinimą ir tikrovę tvarkančiu veiksniu. |
| Taoizmas | Lao Tzu sukurtas mokymas, kuriame akcentuojamas kitimas (tao = kelias), pabrėžia pasyvaus gamtos stebėjimo reikšmę. |
| Konfucionizmas | Konfucijaus mokymas, akcentuojantis teisingo kelio, gyvenimo dėsnio (tao) prasmę, iškelia etinių normų svarbą, humaniškumą ir t.t. |
| Silogizmas | dedukcinis samprotavimas, kuomet, remiantis dviem patvirtintais teiginiais, daroma išvada. (Aristotelis) |
| Hilomorfizmas – visi objektai yra materijos (hyle) ir formos (morphe) derinys. (Aristotelis) | |
| Akademinis skepticizmas | tikslu žinojimas neįmanomas iš esmės (Helėnistinis laikotarpis) |
| Pironiškasis skepticizmas | reikia atsisakyti pažinimo pastangų, nes turime neadekvačius duomenis, kad galėtume spręsti, egzistuoja žinios, ar ne (Helėnistinis laikotarpis). |
| Stoicizmas | antikinės filosofijos srovė, pagrindiniu tyrimo objektu laikiusi etiką, pasak kurios aukščiausias gėris esanti doras gyvenimas. |
| Manicheizmas | pasaulio istorijoje yra nuolatinė kova tarp Šviesos ir Tamsos. Pasaulio raidos esmė – išlaisvinti šviesą. (Gnostikai) |
| Averoizmas | Averojaus teorijai plėtojimas Europoje, neigiant žmogaus mirtingumą ir teigiant, kad protas išlieka po mirties. (Arabų psichologija) |
| Nominalizmas | kiekvienas daiktas, objektas ar reiškinys pasižymi bendrais bruožais, bet jei yra mažai reikšmingi, svarbiausia – individualūs bruožai, nes jie padaro daiktą tokiu, koks jis yra. (Scholastika) |
| Sensualizmas – nieko nėra prote, ko anksčiau nebuvo juslėse. (Scholastika). Visas pažinimas kildinamas iš jutiminio patyrimo. | |
| Hilozoizmas | filosofijos kryptis, kur materija yra sudvasinta (Telezijus). |
| Racionalizmas | pažinime svarbiausia protas (Dekartas). |
| Okazionalizmas | atsitiktinių priežasčių teorija, skirta paaiškinti kūno ir proto santykiniam ryšiui (Kordemua). |
| Psichofizinis paralelizmas – neigia ryšį tarp kūno ir proto (Spinoza). | |
| Interakcionalizmas – abipusė sielos ir kūno įtaka (Leibnicas). | |
| Paralelizmas | kūnas ir protas egzistuoja harmonijoje, kuri sukurta Dievo nuo sutvėrimo momento (Leibnicas). |
| Empirizmas | visos žinios kyla iš patyrimo ir patyrimas jas kontroliuoja (Lokas). |
| Mentalizmas | žinios yra psichinių reiškinių funkcija – visas pažinimas priklauso nuo pasaulį pažįstančiojo žmogaus (Berklis). |
| Agnosticizmas | žmogus negali pažinti visų daiktų tikrosios kilmės ir tikrųjų priežasčių (Hiumas). |
| Natyvizmas – pažinimo teorija, aiškinanti pažinimą įgimtų idėjų, nepriklausomų nuo patyrimo ir išorinių veiksnių, buvimu (Kantas). | |
| Apriorizmas | pažinimas iki patyrimo (pažinimas nepriklauso nuo patirties) (Kantas). |
| Voliuntarizmas | valios aktai svarbesni už kitus psichinius reiškinius (Vuntas). |
| Funkcionalizmas | psichologijos sistema, nagrinėjanti individo veikimą ir prisitaikymą aplinkoje (sąmonė – pojūčių funkcija; pasaulis |
| Izomorfizmas – realaus ir tariamo judėjimų suvokimą lemia tie patys NS procesai (Geštaltpsichologija). | |
| Asociacionizmas | psichologinė kryptis, psichinę veiklą aiškinanti vaizdinių asociacijomis. |
| Mesnerizmas | idealistinė medicinos pažiūrų sistema, paremta vadinamuoju gyvūnų magnetizmu, kuriuo esą galima pakeisti organizmo būklę (Mesneris). |
| Materializmas | materija yra pirminė (bihevioristai). |
| Idealizmas | psichinė medžiaga yra pirminė, o kūnas – projekcija į psichiką. |
| Epifenomenalizmas – psichiniai reiškiniai neturi esminės reikšmės organizmo prisitaikymui prie aplinkos. | |
| Empirizmas | gnoseologinė koncepcija, svarbiausiu ar vieninteliu pažinimo šaltiniu laikanti patyrimą. |
| Struktūralizmas | XXa. psichologijos kryptis, pagrindiniu tyrimo objektu laikiusi sąmonės struktūrą. |
| Monizmas | buvo per kolį ar egzą – tai susirask, ką reiškia, |
| Konekcionizmas | buvo per kolį ar egzą – tai susirask, ką reiškia |
| Holizmas | buvo per kolį ar egzą – tai susirask, ką reiškia |
Created by:
1793278152
Popular Anthropology sets